Skaitomiausi straipsniai

    Gaukite asmeninį pasiūlymą

    D.U.K.

    Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus

    Kodėl reikalingas vėdinimas?

    Išsami informacija apie vėdinimo naudą. Moksliniai faktai.

    01 D.U.K. Ar galiu vėdinimo sistemą suprojektuoti ir sumontuoti savarankiškai?

    Kiekvienas darbas reikalauja kvalifikacijos ir žinių. Mūsų rekomendaciją būtų projektavimą ir montavimą geriausia patikėti šios srities profesionalams. Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje “Kaip nesuklysti pasirenkant vėdinimo sistemą?”

    02 D.U.K. Koks oro kiekis reikalingas namo/kotedžo/buto vėdinimui?

    Vienam žmogui reikalingas oro kiekis svyruoja nuo 20 iki 40 kūbinių metrų per valandą (m3/h). Viskas priklauso nuo žmogaus amžiaus ir fiziologijos ypatumų. Tad imamas vidurkis yra 30 m3/h. Projektuojant sistemą pagal schemą “švarios/nešvarios” patalpos rekomenduojas oro pasiketimas namo tūryje yra nuo 0,4 iki 0,6 karto per valandą. Tad pilnai oras name turi pasikeisti per 1,5-2,5 valandos. Būtent šis rodiklis pagal mūsų praktika yra “aukso vidurys” pasirenkant vėdinimo sistemą. Šis skaičius užtikrina minimalias investicijas prie gero vėdinimo efektyvumo ir išlaidų ekspoatuojant sistemą.

    03 D.U.K. Kokie vėdinimo sistemos komponentai yra svarbūs?

    Vėdinimo sistema susidaro iš daugelio dalių:

    Rekuperatorius: įrenginys skirtas akumuliuoti šilumą pašalinant šiltą orą iš patalpų, ir gražinti šilumą kartu su iš lauko tiekiamu šviežiu oru. Rekuperatoriai būna rotaciniai, plokšteliniai ir entalpiniai.

    Triukšmo slopintuvai: dėl vėdinimo įrenginių ventiliatorių skleidžiamo triukšmo, mes visada rekomenduojame naudoti efektyvius slopinimo elementus ne tik ant padavimo ir ištraukimo ortakių, bet ir ant lauko dalies ortakių.

    Ortakiai: klasikinė cinkuotų ortakių sistema arba lanksčių ortakių sistema. Renkantis abi sistemas reikia atsižvelgti į šiuos kriterijus: sistemos sandarumas, švarumas, ilgaamžiškumas.

    Reguliavimo sklendės: sumontavus sistemą ją būtinai reikia subalansuoti pagal projektinius patalpų oro kiekius. Tam reikalui naudojamos reguliavimo sklendės, kurios būna skirtingų tipų.

    Difuzoriai ir grotelės: parenkant difuzorius ar groteles reikia atsižvelgti į išpučiamo oro greitį, skleidžiamą triukšmą, dizainą bei valymo paprastumą.

    Automatika (valdymas): valdymo paprastumas, savaitinis darbo programavimas, galimybė valdyti įrenginį nuotoliniu būdu. Kaip papildomos galimybės prie įrenignių gali būti komplektuojami drėgmės ir CO2 davikliai.

    Oro paėmimo ir išmetimo ortakių uždarymo sklendės: vietoje atbulinių sklendžių mes rekomenduojame montuoti automatines uždarymo sklendes su elektrinėmis pavaromis. Ši papidoma įranga užkerta šalto oro pritekėjimą į namus išjungus vėdinimo sistema, pvz. išvykus iš namų. Šitą funkciją gali atlikti ir paprastos atbulinės sklendės, tačiau jos sukelia papildomą pasipriešinimą sistemoje (nuo 30 iki 60 Pa viena sklendė), kas padidina SFP faktorių ir vėdinimo įrenginys naudoja daugiau elektros energijos.

    04 D.U.K. Ar reikalingas vėdinimo įrenginių aptarnavimas?

    Pagrindinis dalykas, kurį reikia atlikti, tai filtrų keitimas ir įrenginio valymas nuo dulkių, pvz su paprastu dulkių siurblių. Šiuos darbus galite atlikti savarankiškai ir specialisto iškvietimas nėra būtinas.

    Rotaciniams rekuperatoriams reikalingas aptarnavimas kartą per du metus, keišiant rotoriaus prievado dirželius.

    05 D.U.K. Ar būtina izoliuoti oro paėmimo ortakį?

    Dėl temperatūros skirtumo ant ortakių paviršių gali atsirasti kondensatas ir pradėti stipriai lašėti, dėl to ortakis turi būti izoliuojamas akmens ar stiklo vatos pagrindo izoliacija 50 mm (min) storio su drėgmei nelaidžia danga arba kaučikinio tipo Armaflex tipo 19 mm (min) storio izoliacija.

    Labai svarbu izoliuoti ir išmetamo į lauką oro ortakį, nes dėl aukšto įrenginio efektyvumo šioje dalyje temperatūros būna taip pat žemos, ir kondensato susidarymo tikimybė yra labai aukšta.